pakabinti

pakabinti
pakabìnti tr. 1. SD399 padėti, kad kabėtų, pasverti, pakarti: Mėsą pakabino ant klėties Žem. Tenai aukštai buvo pakabintos raumenų dešrelės Tat. Pakabýk į lingę lopšį Skr. Pakabink pantį kur aukštai, kad vaikai nepasiektų Dkš. Nusisamdė sau stubą, tą toblyčią pakabino ir sėdi sau BsPIV226. Palenkčiau aglės viršūnę, pakabìnčiau (pakarčiau) paiką bernelį JD886. Apjuokts ... nuog latro, po kairės pakabinto Mž443. Pakabintas žmogus ne tuojau mirė DP176. | Stovėjo pakabinę (nuleidę) galvas iš nakties priėdę arkliai A.Vien. Eina galvą nuleidęs, susikūprinęs, uodegą pakabinęs (nuleidęs) Blv. | refl. tr., intr.: Kepuraitę į gembę pasikabink J.Jabl. Papūgos miega pasikabinusios Blv. Lytus, kaži kur aukštai pasikabinęs, kenčia nekritęs žemėn Žem. Po nosia snargliai pasikabìnę JV754. Patelės nešas savo vaikus, pasikabinusios tai ant pilvo, tai ant uodegos Blv. Kaimynas vaikšto, padaužtą ranką pasikabinęs rš. Tau nekaip tas užsivilkimas guli – kaži kaip pasikabìnęs vietom (neprigula) Jnšk. Pasikabino laivas ant rievės ir apvirto Plng. Pasikabinęs ant lentos, vilnys ir išmetusios dar gyvą Plng. 2. pasemti, paimti kokį nors tirštą daiktą: Pakabìnk ir įsikrėsk košės Rm. Meška pakabìno lopa (letena) medaus ir kyšt koserėn Rod. Pelėda pakabinus purvais drėbė (d.) Nj. Virino šiandie uogas, ir man teko gerai pakabìnti Jnšk. Pakabinaũ naga sviesto, paragavau – tada regėjos geras Trgn. 3. užkabinti: Pakabýk tokį vaiką, ir gausi Smn. 4. refl. prk. pasikarti: Senelė išėjo iš galvos ir pasikabino Slm.
◊ dantìs pakabìnti
1. žiopsoti, spoksoti: Truktels porą kartų, veizėk, jau ir pakabinusi dantis į šienpjovį rš.
2. uiti, graužti: Jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate Žem.
kaĩp ant miẽto pakabìntas turi rūpestį, nusiminęs: Širdis yra kaip ant mieto pakabinta po tokios nelaimės Šts.
liežùvį pakabìnti klausytis (svetimų kalbų): Ką čia pakabinaĩ liežùvį! Jnšk.
lū́pą pakabìnti rodyti nepasitenkinimą: Kad tik kas, tai tuoj ir pakabìna lū́pą Alk.
nósį pakabìnti nusiminti: Visi vokiečių sėbrai nosis pakabino sp.
\ kabinti; antkabinti; apkabinti; atkabinti; įkabinti; iškabinti; nukabinti; pakabinti; perkabinti; prakabinti; prikabinti; sukabinti; užkabinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pakabinti — pakabi̇̀nti 1 vksm. Ant tuščiõs sienos pakabi̇̀nome pavéikslą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakabinti — pakabi̇̀nti 2 vksm. Pakabi̇̀nk dár kõšės iš púodo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sprąstis — sm. (1) NdŽ, Šmk, sf. (1) NdŽ, OGLII244, Grš, Jrb; Jms 1. I, Kos37, N, Pgr, Tv, Skdv, Nmk, Stak medinis branktelis, siuvamas vietoje sagos, brūzgulis, sprunklis: Sprąsčiai Lex55, CI1090, R. Medinis sprąstis ištrūko iš kelnių J. Reiks jam guzikų!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vąšas — vą̃šas sm. (4) J.Jabl, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Snt, Tlž, (2) K.Būg(Kv), End; Lex45, Q181,238,295, R, R186, MŽ247, Kos57(Varn), N, K, LsB176, J, BzB337, M, L, Rtr, ŠT87, Š 1. MLTEII37, Vn, Vyž, Prk, Jdr, Brs, Ms, Lnk, Plt, Sd, Grz žr. vąškaras 1: Po… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įkabinti — įkabìnti 1. tr. į ką nors pakabinti: Senelis liepė pilvą išsiimt ir įkabint į ąžuolo viršūnę LTR. | refl. tr.: Įsikabino į kukšterą savo šikšnos skrynelę M.Valanč. 2. tr. įsegti, įkliudyti: Įkabink irklus į valtį Prn. Į ąsą įkabìnk kobinį šieną …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškabinti — iškabìnti tr. 1. pakabinti, kad karotų: Šviesas iškabìna (raketas išleidžia), paskui meta bombas Gs. Mieste iškabintos vėliavos rš. Iškabìnk kailinius kieman, kad prasivėdintų Š. Nevažiuok kojas iškabinęs Sdk. Valsčiuj labai daug iškabìnta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabeklis — kabẽklis sm. (2) J.Jabl, J 1. kablys kam nors užkabinti ar prikabinti: Kabẽklį (kablį durims užkabinti) užkabinau ir nuėjau gulti Skr. Sukabino naščių kabeklius rš. Kabẽklis šienuo priveržti Tv. ║ kablys su ilgu kotu, kobinys: Su savo gelžies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabikas — 1 kabìkas sm. (2) 1. kas kaba pakabintas: ^ Kaba kabìkas, tupi tupìkas (lašiniai ir katė) Ds. 2. kabliukas kam sukabinti, pakabinti, kabė: Nupirkau kabìkų – padaviau siuvėjui paletą siūti Jz. 3. kablys kam nors pakabinti: Pasikabinau paltą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabikė — kabìkė sf. (2) 1. kabliukas kam nors pakabinti; žr. kabė 1: Kabinukas ištrūko, nors kabìkė dar laikos Up. 2. Tlž, Klp kablys kam nors pakabinti, gembė, kabė. 3. MitI226 kilpelė, už kurios drabužis pakabinamas, pakabas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kobinas — ko•binas sm. (1) 1. užlenktos šakės mėšlui iš vežimo versti, kablys, kobinys: Ko•biną nulaužiau, dabar nėr su kuo mėšlo išversti Rd. Su ko•binu mėšlą daug greičiau išverstum Rs. 2. kablys kam pakabinti: Šį ko•biną įsuksiu į sieną smilkytuvui… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”